Apie mus |Kontaktai |DUK |Klauskite Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją
 
Miškų ūkis
Privatūs miškai Lietuvoje

Lietuvos privataus miško ūkio patirtis

Miškų nuosavybės struktūra, o tuo pačiu ir paslaugų sektorius, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje iš esmės keitėsi prasidėjus Žemės reformos procesui. Manoma, kad pabaigus Žemės reformą privatūs miškai sudarys iki 40% visų šalies miškų. Šalies valstybinius miškus pagal turto patikėjimo teisę prižiūri ir tvarko Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, kartu su savo 42 regioniniais padaliniais – valstybės įmonėmis miškų urėdijomis.
Tuo tarpu šiuo metu (2004 m. vidurys), privačių miškų sektoriuje yra 202 tūkst. privačių miško savininkų, apie 630 tūkst.ha privačių miškų, o vidutinė privačių miškų valda yra 4,5 ha. Tai sudaro apie 30% bendros miškų teritorijos.
 

Lietuvoje miškininkystės principai ir tikslai bei nuosavybės rūšys formavosi priklausomai nuo atitinkamo istorinio laikotarpio politinės, ekonominės ir socialinės situacijos. Nėra tiksliai žinoma, kada Lietuvoje atsirado privati miškų nuosavybė. Tačiau pirmieji nurodymai kaip tvarkyti privačius miškus ir reguliuoti miško naudojimą, buvo surašyti Radvilų miškų generalinio administratoriaus Biržų valdų administracijai dar 1807 m.
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, apie 55 % visų miškų priklausė privatiems savininkams. Po nepriklausomybės atgavimo 1918 metais, Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įvedamąjį įstatymą, kuriuo valstybės naudai nusavinti visi privatiniai miškai, didesni kaip 25 dešimtinės (Mankus, 1993). Pastebėtina, kad per visą šalies miškų ūkio tvarkymo ir valdymo istoriją privačius miškus kaip taisyklės prižiūrėjo valstybiniai miškininkai, tačiau tik ne privatūs miško ūkio įmonės ar pavieniai specialistai (priešingai nei, sakykim, Skandinavijos šalyse).

Taip pat priešingai nei visoms be išimties buvusioms sovietų bloko šalims, kuriose didžiumą miško nuosavybės pagal valdomus miškus, turi valstybė, 15-oje „pirmosios“ Europos Sąjungos bloko šalių apie 70 % miško žemės priklauso privačių miškų savininkams ir privačioms įmonėms, kurios, žinoma, priklausomai nuo Vakarų Europos šalies, turi vidutiniškai 80 metų paslaugų teikimo patirtį privatiems miško savininkams. Dažniausiai sutinkama privačių miško įmonių formavimo teisinė forma – miško savininkų kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir korporacijos, kaip taisyklė, listinguojamos nacionalinėse ar tarptautinėse vertybinių popierių biržose.

Kaip yra užsienyje?

Pagal “Lexicon Silvestre”, sąvoka “privatus miško ūkis” apima miškus, valdomus pavienių miškų savininkų, jungtinės nuosavybės teise valdomas miškų valdas ir miškus priklausančius miško ir nemiško pramonės įmonėms. Korporacijų miškai paprastai yra
išskiriami kaip privataus miško ūkio potipis. Kai kuriais atvejais prie privataus miško ūkio sektoriaus priskiriami ir bažnyčioms priklausantys miškai (Hyttinen, 1997).

Tradiciškai šalies valstybinius miškus pagal turto patikėjimo teisę prižiūri ir tvarko Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, kartu su savo 42 regioniniais padaliniais – valstybės įmonėmis miškų urėdijomis. Tačiau dėl politinių sprendimų valstybinės miškų urėdijos dar netapo ta verlso organizavimo forma, kuri bandytų (nors visą tam reikalingą įrangą, tesinę formą ir žinias turi) kryptingai ir nuosekliai siekti užimti stiprias pozicijas paslaugų privataus miško ūkio sektoriuje. Dėl šios priežasties šios mūsų apžvalgos tema yra kaip tik privačių, bet ne valstybinių miškų tvarkymo ir priežiūros organizavimo ypatumai, o ypatingas dėmesys bus skiriamas aptarti vienai iš galimų verlso organizavimo, pirmiausiai tai – unifikuotai įmonių valdymo ir marketingo sistemai, paremtai frančizės principais.

Reiktų pastebėti, kad pagal Lietuvos įstatyminė bazę, o tuo pačiu ir politinę valią, tik šių metų gegužės mėnesį privačių miškų savininkais gali tapti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai (kaip kad buvo anksčiau), bet ir šalies, o taip pat užsienio privatūs investuotojai ir įmonės.

Kaip jau minėta anksčiau, dauguma miško savininkų Lietuvoje turi mažus, iki 5 ha, miško plotus, taigi, visai natūralu, kad naujieji miško šeimininkai dar nėra įgiję pakankamai ūkininkavimo privačioje valdoje žinių ir patyrimo. Tai pastebėtina ir apie verslo organizavimo formas, kurios taip pat aktyviai kuriasi šalyje, kaip pastoviai didėja ir privačių miškų plotai. Sakoma, kad tuščia vieta nebūna, todėl prieš dešimtmetį kaip grybai pradėjo steigtis įmonės, dažniausiai smulkios (iki penkių darbuotojų), kurios teikia vienas ar kitas miško ūkio paslaugas: rengia miškotvarkos projektus, konsultuoja, kerta medieną, sodina mišką, užsiima medienos prekyba.

Daugelyje pasaulio šalių smulkių privačių miško savininkų problemas sprendžia įsteigtos savarankiškos organizacinės struktūros, jiems asocijuojantis ir kooperuojantis (miško savininkai bendrų reikalų sprendimui savivaldos pagrindais buriasi į asociacijas ar specializuotus kooperatyvus). Tik didelius miško plotus turintys savininkai (paprastai turintys ne mažiau kaip 200 ha) savo miškams tvarkyti ir saugoti gali samdyti girininką, eigulį ar kitą miškų specialistą, nes iš tokio dydžio miško ūkio valdos veiklos, miško savininkas gali gauti pastovias pajamas, kurių pagalba mokamas pastovus atlyginimas specialistui.

Mažų plotų savininkai šias paslaugas gali gauti įstoję į kooperatyvą ar asociaciją. Pagrindinis motyvas miško savininkui stoti į kooperatyvą (asociaciją) - paprastesnė ir mažiau kainuojanti miško valdos priežiūra dėl kaštų ekonomijos principų. Miškų savininkų organizacijos išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse įgalina:
(1) įgyvendinti miško savininkų švietimo ir mokymo sistemą, (2) didinti investicijas naujai, pažangesnei miško technikai (įrangai), taip mažinant ūkininkavimo išlaidas, (3) konkuruoti medienos rinkoje su kitais stambias medienos tiekėjais, kuriant prekybinius medienos tinklus, (4) vystyti medienos apdirbimą ir perdirbimą.
Pavyzdžiui, Švedijoje miško savininkų asociacijos vienija daugiau kaip 87 tūkst. miško savininkų, kurie valdo virš 5,7 mln. ha miškų ploto. Privatūs miško savininkai šioje šalyje, kaip Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, yra didžiausi miško valdytojai, o jų valdomos įmonės apima visą miško ūkio verslo organizavimo ciklą, pradedant miškų auginimu ir kirtimu, o baigiant celiuliozės ir popieriaus ar net atskirais atvejais, baldų gamyba. Miškų ūkio ekonomistai dažnai akcentuoja, kad miško ūkio veikla šiose šalyse, norint būti pelninga, reikia kurti kaip galima didesnę pridėtinės miško ar medienos produktų vertę.

Bet palikime gamybos procesus kitoms apžvalgoms ir grįžkime prie paslaugų sektoriaus. Paprastai tariant, Skandinavijos šalyse privačių miškų asociacijos ir kooperatyvai samdo miškininkus specialistus, kurie prižiūri privačias miško valdas: konsultuoja savininkus, rengia miškotvarkos projektus, suranda rangovus, kurie atlieka miško ruošos, miško sodinimo ir kitus miško ūkio darbus. Asocijuotieji miškų savininkai iškirstą medieną dažniausiai parduoda vietinei asociacijai ar kooperatyvui, nes šie, surinkdami didesnius medienos kiekius, iš pirkėjų gauna didesnę kainą už parduodamą miško produkciją - medieną. Taigi, tai patogu ir efektyvu, kadangi pavieniam miško savininkui nereikia rūpintis medienos realizavimu ir visomis su tuo susijusiais klausimais – kainų tendencijų sekimu, sutarčių sudarymu, mokestinių įsipareigojimų vykdymu, pirkėjų nemokumu ir t.t.. Čia įdomumo dėlei reiktų pastebėti, kad mediena verslo organizavimo praktikoje yra vienas iš nedaugelio produktų, kurių kaina didėja didėjant tiekimui.

Nežiūrint visų aptartų privalumų, kuriuos teikia miško asociacijos ir kooperatyvai Skandinavijoje, Rytų ir kai kuriose Centrinės Europos šalyse, jie nėra skaitlingi.

Pagrindinės priežastys yra šios:
(1) psichologiniai barjerai, kadangi miško asociacijos ir kooperatyvai miškų savininkams primena kolektyvizaciją ir Tarybinius laikus, ir (2) skeptiškumas ir nepasitikėjimas naujai susikūrusiomis struktūromis (Beck, 2000, Pivoriūnas 2004).

back   Atgal

 

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

 
UAB "Kėdainių miškas" - Miško pirkimas su žeme, Miško pirkimas iškirtimui visoje Lietuvoje Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos , web design, seo